Maistas, balinantis dantis

Kad turėtute sveiką švytinčią šypseną, valyti du kartus per dieną labai svarbu. Taip pat jums gali  padėti išlaikyti baltą šypseną kai kurie maisto produktai.

Braškės

Braškėse yra apie  0,5–1,3 proc. organinių rūgščių, labai daug antioksidantų ir enzimų, natūraliai balinančių dantis, todėl kitą kartą kai valgysite braškes, nors ir atrodysite keistai, patrinkite jomis dantis.

Sūris

Sūryje yra daug baltymų, kalcio, fosforo, kurie padeda kovoti su rūgštimis burnoje. Ne veltui prancūzams geriausias desertas yra sūris. Vartojant sūrį po maisto, jis puikiai neutralizuoja rūgštis, kalcis, esantis sūryje, stiprina dantis ir dantenas.

Žalia arbata

Žalioje arbatoje yra fluoro, kuris apsaugo dantis nuo ėduonies.  Žalios arbatos sudėtyje yra katechinų, pasižyminčių stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Beje katechinai taip pat sumažina bakterijų, sukeliančių ėduonį, kiekį. Ir gera žinia turintiems blogą burnos kvapą- katechinai taip pat naikina bakterijas, sukeliančias blogą burnos kvapą.

Svogūnai

Senais laikais svogūnai saugodavo jūrininkus nuo skorbuto, o šiais laikais mums svogūnas naudingas tuo, kad savo antimikrobinių savybių dėka naikina burnoje ėduonį sukeliančias bakterijas. Tačiau nepamirškite, tai galioja tik valgant termiškai neapdorotą svogūną.

Obuoliai

Švelni rūgštelė ir traški struktūra puikiai šalina apnašas nuo dantų valgant obuolį. Tačiau jei obuoliais užkandžiaujate visą dieną, nepamirškite suvalgę obuolį prasiskalauti dantis vandeniu, kad sumažintute rūgščių keliamą emalio erozijos pavojų.

Brokoliai

Brokoliai yra puikus  geležies šaltinis, kuri padeda burnoje susiformuoti rūgštims atspariam barjerui, saugančiam emalį nuo ėduonies išsivystymo. Termiškai neapdorotas brokolis dėl savo traškios struktūros per pietus puikiai  atstos dantų valymą , kai neturite galimybės tai padaryti dantų šepetėliu.

Apelsinai

Labai dideli apelsinų kiekiai dėl rūgšties gali būti net žalingi dantų emaliui, tačiau saikingai valgant apelsinai gali balinti dantis ir visą organizmą aprūpinti vitaminu C.

Ananasai

Ananasuose esantis enzimas bromelinas natūraliai  šalina dantų apnašas. Jis  suardo bakterijų plėvelę, esančią ant dantų paviršiaus ir formuojančią apnašas. Bromelinas taip pat mažina uždegimą.

Žiediniai kopūstai,  salierai, morkos

Kuo kietesnė daržovė, tuo ilgiau ją tenka kramtyti, tuo daugiau išsiskiria seilių. Seilės nuplauna dantų apnašas, todėl dantys tampa švaresni ir sveikesni.

Nepamirškite, kad graži šypsena- sveika šypsena. Rūpindamiesi sveika šypsena, mes investuojame į bendrą sveikatą.

Koks ryšys tarp rūkymo ir burnos sveikatos?

Dėl rūkymo žalos šiandien jau niekas nesiginčija, nepaisant to, kad rūkančiųjų vis dar yra. Ir nemažai.

Kaip rūkymas veikia mūsų burnos sveikatą?

Dėl rūkymo atsiranda blogas burnos kvapas, keičiasi dantų spalva, greičiau ir gausiau kaupiasi dantų akmenys, padidėja leukoplakijos rizika, vystosi seilių liaukų uždegimas. Rūkaliams žymiai padidėja dantenų ir apydančio uždegimų rizika, prasčiau gyja žaizdos burnoje, didėja rizika implanto atmetimui, ir žinoma, ženkliai išauga burnos vėžio rizika.

Taigi, vienintelė išeitis išvengti aukščiau paminėtų baisybių yra mesti rūkyti.

Tyrimai rodo, kad praėjus 11 metų po metimo rūkyti rizika susirgti dantenų ligomis tampa tokia pati kaip ir niekad nerūkiusių.

Tačiau rūkymas pavojingas ne tik rūkaliams, bet ir aplinkiniams.

Japonų atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad 4 mėn. kūdikiai, kurie buvo rūkančiųjų aplinkoje, būdami trejų metų turėjo dvigubai didesnę riziką ankstyvosios vaikystės ėduoniui išsivystyti nei tie, kurių aplinkoje nebuvo rūkančiųjų.  Manoma, kad pasyvus rūkymas veikia vaikų seilių liaukas, jos išskiria mažiau imunoglobulinų, kovojančių su bakterijomis, sukeliančiomis ėduonį, prastėja remineralizacijos procesas. Panašius rezultatus patvirtinimo ir švedų mokslininkų atliktas tyrimas.

Taigi, rūkydamas žmogus pakenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Parengta naudojantis wbmed.com

Sveikos dantenos- sveika širdis

Švedijos Orebro universiteto mokslininkai žurnale “Infection and Immunity” išspausdino straipsnį apie dantenų būklės ir širdies susirgimų ryšį.

Mokslininkai tyrinėjo bakteriją Porphyromonas gingivalis, kuri yra atsakinga už periodontito - sunkios dantenų infekcijos išsivystymą, kuri pažeidžia dantenas, dantų raiščius bei aplinkinį kaulą.

Mokslininkai atrado, kad P. gingivalis pakeičia baltymų, sukeliančių uždegimą kraujagyslėse, genetinį kodą, ko pasekoje vystosi uždegimas ir aterosklerozė koronarinėse kraujagyslėse, kurios aprūpina širdį krauju.

 Aterosklerozę sukelia prie arterijų sienelių prikibę riebalai, cholesterolis ir kitos medžiagos, kurios mažina kraujagyslių elastingumą bei užkemša šias kraujagysles.

Ankstesni moksliniai tyrimai jau įrodė, kad pacientų, patyrusių širdies smūgį, koronarinėse arterijose buvo rasta bakterija P. gingivalis.

Klinikinės medicinos profesoriaus Torbjörn Bengtsson atlikti tyrimai paaiškino šių atradimų molekulinį mechanizmą. P. gingivalis enzimai sukelia aortos lygiųjų raumenų  uždegimą.

Taigi šis tyrimas atskleidžia ryšį tarp periodonto ligų ir širdies susirgimų. Dabar mokslininkams belieka atrasti markerius, kurie leistų anksti diagnozuoti šiuos pakitimus ir gydyti abi ligas.

Paruošta pagal Medical News Today

Dantų akmenys

Dantų akmenys  susidaro mineralizuojantis minkštoms dantų apnašoms. Jei valant dantis lieka nepašalintų minkštų apnašų ant danties paviršiaus, tai tokios apnašos ilgainiui mineralų esančių seilėse dėka virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys yra kieti ir dantų šepetėliu jų nuvalyti yra neįmanoma.

Dantų akmenys linkę kauptis žmonėms, kurie visai ar prastai valo dantis, nevalo tarpdančių su tarpdančių siūlu, valgantiems tik minkštą maistą, turintiems sutrikusį seilėtekį, susigrūdusius dantis. Dantų akmenys gali būti nuo gelsvos iki juodos spalvos( rūkantiems). Dantų akmenys gali kauptis virš dantenų ir/ar po dantenomis.

Dantų akmenys nėra tik estetinė problema.  Jie mechaniškai dirgina dantenas, be to sudaro puikias sąlygas bakterijoms kauptis, todėl vystosi dantenų uždegimas. Negydomas dantenų uždegimas progresuoja ir dėl bakterijų toksinų bei organizmo imuninio atsako pradeda tirpti kaulas, laikantis dantį, todėl negydant dantenų uždegimo atsiranda tikimybė prarasti dantį. JAV apie 70%  netekusių danties žmonių neteko danties dėl periodonto ligų. Taigi bedantystė labiau gresia ne dėl danties ėduonies, o dėl periodonto ligų.

Dantų akmenis reikia reguliariai šalinti. Tą atlikti gali burnos higienistas, todėl reikėtų kartą į metus ar į pusmetį apsilankyti pas specialistą. Burnos higienistas jums atliks profesionalią burnos higieną, t.y. pašalins dantų akmenis, esančius virš dantenų ir po dantenomis, nupoliruos dantų ir plombų paviršius, patars, kaip efektyviai valyti jūsų dantis.

Reguliariai šalindami akmenis , užkirsite kelią gingivito ir periodontito išsivystymui ir išvengsite didelių problemų, susijusių su šių ligų gydymu.